2009-11-10

Nuo 1909 iki 2009 m. – pagrindinis automobilių istorijos akcentas – 100 metų jubiliejus. Išradingi žmonės, technikos inovacijos, sportiniai pasiekimai – taip trumpai galima apibūdinti automobilių istoriją nuo pramonės pradžios iki pasaulinio lygio gamybos lyderio.

1909 m. Zwikau mieste Augustas Horchas įsteigia ribotos atsakomybės bendrovę „GmbH Augusto Horcho automobilių gamykla“. Po ginčų dėl pavadinimo teisių jis pervardija firmą į bendrovę „GmbH Audi automobilių gamykla“.

1911 m. Austrijoje, žygyje per Alpes, „Audi“ švenčia pirmąją automobilių sporto sėkmę.

1915 m. „Audi“ gamykla pertvarkoma į akcinę bendrovę „AG Audi gamykla”. Pagrindinis kapitalas sudaro 1,5 milijono markių.

1921 m. K modelio „Audi 14“ (50AG) – pirmasis Vokietijos gamybos automobilis su vairu kairėje pusėje.

1923 m. Modelis M – pirmasis „Audi“ automobilis su šešių cilindrų varikliu.

1927 m. „Imperator“ (100 AG) – pirmasis „Audi“ automobilis su aštuonių cilindrų varikliu.

1928 m. Jörgenas Skafte Rasmussenas – Zschopau variklių/DKW gamyklos savininkas ir vienas didžiausių pasaulyje motociklų gamintojų – perima didžiąją akcijų dalį ir prijungia akcinę bendrovę „AG Audi gamykla“ prie savo koncerno.

1931 m. Priekiniais ratais varomas DKW - pirmasis Vokietijos gamintojų lengvasis automobilis, gamintas stambiomis serijomis su priekinių ratų pavara.

1932 m. „Audi“, „Horch“ ir Zschopau /DKW automobilių gamyklos susijungia į akcinę bendrovę „AG Auto Union” ir perima kelioninių automobilių padalinį. Naujoji emblema su keturiais žiedais simbolizuoja keturias naujojo koncerno markes.

1933 m. „Audi Front UW“ modelis - pirmasis „Audi“ automobilis su priekinių ratų pavara. Jėgainė – Ferdinando Porsche sukurtas dviejų litrų tūrio šešių cilindrų variklis.

1934 m. „Auto Union“ su modeliu A įsitraukia į prestižines „Grand Prix“ serijos automobilių lenktynes. Šis modelis – šiandieninės „Formulės 1“ pirmtakas.

1940 m. Paskutinis to meto „Audi“ lengvasis automobilis nurieda nuo konvejerio.

1945 m. Beveik visos „Auto Union“ akcinės bendrovės gamyklos atsiduria Sovietų Sąjungos užimtoje zonoje. 1948 m. Chemnitze esanti „Auto Union“ bendrovė išbraukiama iš Prekybos registro.

1945 m. Buvę „Auto Union“ darbuotojai Ingolstadte įsteigia centrinį atsarginių dalių tiekimo sandėlį.

1949 m. Ingolstadte įsteigiama ribotos atsakomybės bendrovė „GmbH Auto Union“. Iš pradžių gaminami tik motociklai ir nedideli krovininiai automobiliai, o nuo 1950 m. – ir lengvieji DKW markės automobiliai. Visi – su dvitakčiais varikliais.

1958 m. Akcinė bendrovė „AG Daimler–Benz“ iš pradžių perima 88 proc., o po vienerių metų - 100 proc. „Auto Union“ įmonės kapitalo.

1965 m. Ribotos atsakomybės bendrovę „GmbH Auto Union“ perima „Volkswagen“. Nuo šiol ir Ingolstadte gaminami „Volkswagen Käfer“.

1965 m. Vadovaujant Ludwigui Krausui „Auto Union“ bendrovėje DKW F 102 pagrindu pagaminamas pirmasis pokario modelis su keturtakčiu varikliu. F 103 modeliui suteikiamas „Audi“ pavadinimas.

1968 m. Pristatytas „Audi 100“ – pirmasis savarankiškas atkurtos markės modelis.

1969 m. Ribotos atsakomybės bendrovė „GmbH Auto Union“ susijungia su akcine bendrove „NSU variklių gamykla” (NSU Motorenwerke) ir tampa akcine bendrove „Audi NSU Auto Union“ su būstine Neckarsulme.

1971 m. Šūkis „Pranašumas technikos priemonėmis” naudojamas kaip reklama „NSU Ro 80“ modeliui (su rotoriniu Vankelio varikliu).

1974 m. Ferdinandas Piechas tampa Technikos tobulinimo (plėtros) vadovu.

1976 m. „Audi 100“ debiutuoja kaip pirmasis markės automobilis su penkių cilindrų benzininiu varikliu.

1979 m. „Audi 200 turbo“ – pirmasis markės automobilis su turbininiu benzininiu varikliu.

1980 m. „Audi quattro“ - pirmasis daugiaserijinės gamybos lengvasis automobilis su nuolatine visų keturių ratų pavara.

1982 m. „Audi“ kaip pirmoji Vokietijos automobilių markė gamintojų įskaitoje laimi pasaulio ralio pirmenybes ir šį pasiekimą pakartoja 1984 m.

1983 m. Suomis Hannu Mikkola su „Audi“ tampa pasaulio automobilių ralio čempionu. Šį titulą su „Audi“ 1984 m. vėl iškovoja švedas Stigas Blomqvistas.

1983 m. „Audi“ įsteigia ribotos atsakomybės bendrovę „GmbH Audi quattro”, kurioje nuo devintojo dešimtmečio vidurio pagal individualius poreikius modifikuojami serijinės gamybos automobiliai.

1985 m. Verslovės pavadinimas pakeičiamas į akcinę bendrovę „AG AUDI“. Firmos būstinė vėl perkeliama į Ingolstadtą. „Audi 100“ – pirmasis stambiaserijinės gamybos lengvasis automobilis su pilnai cinkuotu kėbulu.

1988 m. „Audi V8“ tampa pirmuoju markės atstovu lengvųjų automobilių aukštesniojoje klasėje.

1989 m. Į „Audi 100“ automobilį įmontuotas itin pasiteisinęs tiesioginio įpurškimo TDI dyzelinis variklis.

1990 m. Hansas-Joachimas Stuckas su „Audi V8“ tampa Vokietijos lengvųjų automobilių pirmenybių (DTM) čempionu. 1991 m. šį titulą „Audi“ markei pelno Frankas Biela.

1991 m. Pristatomas „Audi 80“ pagrindu sukonstruotas kabrioletas „Audi Cabriolet“.

1993 m. Györe (Vengrija) atidaroma nauja gamykla („Audi TT“ ir variklių gamyba).

1994 m. „Audi A8“ tampa pirmuoju serijiniu lengvuoju automobiliu su laikančiuoju aliumininiu kėbulu (Space Frame).

1999 m. „Audi A2“ – pirmasis šios markės mažasis automobilis su laikančiuoju aliumininiu kėbulu.

2000 m. „Audi“, „Seat“ ir „Lamborghini“ markės „Volkswagen“ koncerno sudėtyje sujungiamos į „Audi“ grupę. „Audi“ su R8 švenčia pirmąją komandinę pergalę 24 val. lenktynėse Le Mane.

2004 m. Švedas Mattias Ekströmas su „Audi A4” tampa Vokietijos lengvųjų automobilių pirmenybių (DTM) čempionu ir šį pasiekimą pakartoja 2007 m.

2006 m. Naujasis „Audi R10 TDI“ sportinis prototipas - pirmasis automobilis su dyzeliniu varikliu, tapęs 24 val. legendinių lenktynių Le Mane nugalėtoju.

2008 m. Timo Scheideris su „Audi A4“ laimi Vokietijos lengvųjų automobilių čempionatą (DTM).

2009 m. Audi dalyvauja LeMans 24 valandų lenktynėse su Audi R15. Ženevos automobilių parodoje pristatomas Audi E-tron, kuris rodo prekės ženklo tolesnes vystymosi tendencijas.